niekur

niekur: niẽkur adv. 1. SD193, R268, K, Dkš nė vienoje, nė jokioje vietoje, niekame: Šeivutė nukrito ant žemės, ir niekur neradau Vdžg. Ei, nėra niẽkur tokio sodužėlio, kaip tik mano tėvelio JD351. Pasislėpė, kad niekur nebuvo galima jo rasti P.Cvir. Nerandu niẽkur daikto Lz. Niẽkur aš jos (kojos) negydžiau Grv. Kur kareiviai? Kur žirgai?.. Niekur nieko... Aš tiktai vienų vienas B.Sruog. Darbo niekur nieko nėr N. Nėr niekur kitur DP319. ^ Niekur nerasi miltų kalnus B. 2. nė į jokią vietą: Nebegaliu nueit niẽkur Kp. Nevãrai jų niẽkur Brsl. Niekur toliau už savo miestelio neidami, gal būtų ir visą amžių taip ramiai vietoje išgyvenę J.Bil. Niẽkur labai nekeliauju, tik taip klaidžioju po žmones NdŽ. 3. su praep. M iš, nuo žymint kieno judėjimo atskaitos, atsiradimo, kilimo vietą: Iš niekur nesigirdžia, iš niekur nesimato atvažiuojant Slm. Iž niekur SD194. Nuog niekur kitur neišeit, tiektai nuog vidurijęjo nepakajaus DP239. 4. vartojamas be konkrečios reikšmės tvirtinant, teigiant ar pasakojant ką: Tuoj pasikabino lempą, užsidegė, niẽkur! Pc. Apsitaisė, niẽkur, pasikinkė arklį – važiuos Pc. Jis juokiasi, niekur Ėr. Arkliai būdavo gražūs, niẽkur Ėr. Gal piršliai važiuoja – su dzinguliais, niẽkur Slm. Matyt, kad gerai tau ėjo. Toks linksmas! niekur... O man širdis buvo labai nerami rš.
◊ be niẽkur niẽko

1. be priežasties, be pamato, šiaip sau: Be niẽkur niẽko žmonės nekalbės Jnš. Supyko iš be niẽkur niẽko Ktk. Sumušė žmones be niekur nieko Lp. Jei laimę rastum taip, be niekur nieko, jos nei suprast, nei vertint nemokėtum B.Sruog.

2. visai be nieko, be jokio daikto, tuščiomis: Bado metas paliko juos be niekur nieko V.Kudir. Mano draugai išmetė mane ant kranto ir paliko ten be niekur nieko vieną J.Balč. Palikęs be niẽkur niẽko, mislija, kur jam dabar dėtis BM124. | Nors jis galėjo be niekur nieko žengti į vidų, bet galvojo, kad bus patogiau pasibeldus J.Balč.

lyg (kaĩp) niẽkur niẽko

1. lyg nieko nebuvę: Pažiūrėjau pro trobelės langelį – lyg niekur nieko: tamsu, tylu rš. Šiąnakt čia įvyko tiek daug baisių dalykų, o lakštingala čiulba sau kaip ir kitomis vasaros naktimis, lyg niekur nieko rš. Karaliūnaičia atsisėdo kaip niekur nieko – ir sveika, ir linksma LTR(Dkk).

2. kaip niekuo nedėtas, nekaltas: Ji kaip niẽkur niẽko atsigulė ir guli Alk.

niẽkur niẽkas niekam netikęs: Nei lazda, nei niẽkur niẽkas (apie prastą pagalį) Ad.

niẽkur niẽko

1. visiškai nieko (neįvyko, neatsitiko): Da niẽkur niẽko, o tai dabar raudok! Skp.

2. visiškai nekaltas, nieko bendra su kuo neturintis: Aš visai niẽkur niẽko, o ji ant manęs užsipuola Alk.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

niekur — niẽkur prv. Niẽkur nerandù rãktų … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vieta — vietà sf. (2) KBII82, K, Š, BŽ56, FT, DŽ, KŽ, (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, MŽ, MŽ366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr… … Dictionary of the Lithuanian Language
važiuoti — važiuoti, iuoja ( iuona), iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323 1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiuoji, važiuok, jei eini, eik, o čia būti… … Dictionary of the Lithuanian Language
sėdėti — sėdėti, sėdi (sėdžia), ėjo 1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesėdi – kap grybas Lb. Ir sėdžiu, ir guliu diena nuog dienos … Dictionary of the Lithuanian Language
traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… … Dictionary of the Lithuanian Language
turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
likti — lìkti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), lìko (liẽko) I. intr. 1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti … Dictionary of the Lithuanian Language
niekas — 1 niẽkas pron. det. (2, 4); SD194, R joks žmogus ar daiktas, nė vienas: Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, kaip tavo nuliūdęs poeta! Mair. Niekas jai neberūpėjo, niekuo nebetikėjo J.Bil. Mano šuva niẽko (ant nieko) neloja Ss. Nors gaisras… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiųsti — pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ; Q120, R8, Sut, M 1. paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia Skrb. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti Krtn. Pàsiuntamas… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

niekur

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

niekur

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link